Labradoras vandeny

Jeigu žmonės bent per pusę taip džiaugtųsi gyvenimu kaip labradoras džiaugiasi vandeniu… Hmm, iš tikrųjų tai būtų absoliuti anarchija. Furistas staiga dėtų ant stabdžių ir iššokęs pro duris bėgtų pauostyti ką tik prasiskleidusių alyvų, o jūsų padavėjas paleidęs kavos padėklą iš rankų kristų ant kelių apžiūrėti jūsų naujų blizgančių batelių.

Gerai, gal ir nenoriu aš matyti, kaip jūs krykštaudami sukatės ratu, mano rankose pamatę kamuoliuką. Ir tikrai nenorėčiau šokti į Šventąją kiekvieną kartą, kai kas švysteltų ten medžio šaką.

“Pagaliukas, Laura, kur pagaliukas? Atnešk pagaliuką!”

Bet kartais reikia mokėti džiaugtis dalykais visu 100 procentų. Kai važiuoji linksmaisiais kalneliais, reikia spiegti iškėlus rankas į viršų. O valgant šokoladą – užsimerkti ir leisti  gabaliukui ištirpti burnoje, visą gomurį užpildant tuo skoniu. Šokti reikia kaip bepročiui. Ir užsikorus ant kokio kalno, nuo kurio atsiveria visas pasaulis visa gerkle išrėkti “I’m the king of the world!” Gal kas žino, iš kokio filmo ar knygos ištraukiau tą “king of the world” momentą?

Ar turit rezoliucijas metams? Žinot tas pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, mesti rūkyti? Tie pažadai sau, kurių daugelis nunyksta praėjus mėnesiui?

Šitą nuotrauką prisegsiu prie šaldytuvo. Kad prisiminčiau – šių metų rezoliuciją: džiaugtis dalykais taip, kaip labradoras džiaugiasi vandeniu 😉

Gero sekmadienio,

Laura

2 thoughts on “Labradoras vandeny”

  1. Puiki rezoliucija 🙂 bet drįstu pastebėti, kad jau birželio 5, ir pasišiaušęs Pūkų Kamuoliukas eina miegot, o kur naujas įrašas? Ką man dabar skaityti prieš miegą? 🙂

    1. Bus naujas straipsnis:) Aš laikausi pažado kiekvieną dieną parašyti bent po sakinį. Tik straipsnis per dieną visgi truputį per daug 😉

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *