Kuriantys žmonės

Kuriantys žmonės. Aplinkui vien tik kuriantys žmonės. Ir jau jūs man atleiskit, bet šiandien aš nusiteikusi labai filosofiškai, tad gali prasprūsti 😉 Aš kaltinu lietų. Nelabai jam pasisekė, jį kaltinti galima dėl nedarbingos nuotaikos, skaudančios galvos, niūrių žmonių ir suvartojamo neregėto kiekio šokolado. Hmm, visai kaip pms‘ą…

Anyway.

Ar kada stebėjote ir stebėjotės, kaip prieš jūsų akis kuriami dalykai? Kaip kokia magija, kurią gali rasti ant kiekvieno kampo. Ir ne, aš šįkart ne apie teatrą, muziką ar kiną. Ne apie mažutę Luvre įkalintą Moną Lizą ir arkliais apsikarsčiusį Trevi fontaną. Aš – apie aplinkui mus kiekvieną dieną kuriančius žmones. Mažyčius žavius dalykus.

Kai barista kavinėje prieš akis pastato tobulą „Flat white“ puodelį su meno kūriniui prilygstančia pieno puta. Tą kavos puodelį aš pastatyčiau ant pjedestalo. Tai menas, kuriuo mėguojiesi su gera kompanija vasaros vakarais.

****

Šiandien vakarienei – karis, sakai man, ir sukiesi virtuvėje. Keptuvėje pakvimpa žemės riešutai. Į pjaustymo lentelę caksi peilis. Katė pavogusi papriką, deda į kojas ir nešasi savo naujausią lobį paslėpti (greičiausiai rasiu lovoje). Imbieras, kalendra, pipiras. Virtuvėje vienas per kitą lipdami sukasi prieskonių kvapai. Kokosų aliejus, morka, paprika. Žiupsnelis druskos. Mano keptuves užvaldo magija.

****
Dėžė balta, galėtu raštu. Atidarau. „Rinkis“ – sakai. Tiesiog labai gera – dirbti su akmenimis. Kiekvieną jų paimti į rankas. Dėlioti eiles akmenukų. Spalva prie spalvos. Jausmas prie jausmo. Jaspis. Viduramžiais jis buvo laikomas karių akmeniu. Nuveja demonus – sakė romėnai. Atneša harmoniją – buvo įsitikinę graikai. Pašalina baimes, pažadina norą džiaugtis gyvenimu, man pasakoja internetas. O tarp jaspio įsitaisę trys rožinio kvarco karoliukai. Meilės akmuo. Meilės dievų atneštas į žemę. Ir purkštaukit nepurkštavę – magija. Mažytis stebuklas, sukurtas vieno iš tų beprotiškai fantastiškų žmonių. Tų, kurių draugyste taip didžiuojatės, kad norėtumėt įsirašyti į CV prie gyvenimo pasiekimų. Ar labai keista tai būtų?

Skai papuošalai

****

„Čia tau“ – padedi man ant stalo šaukštelį. Jo gale – violetinėje pastelinėje pievoje įsitaisiusi mažytė baltažiedė plukė. Anemone – jos lotyniškas pavadinimas, kilęs nuo graikų vėjo dievo ir išvertus iš graikų kalbos reiškia „vėjo dukra“. Angliškai šios baltos gėlytės, be kurių pavasaris nebūtų pavasaris, vadinamos tiesiog windflowers. Pirštu apvedu kiekvieną savo mažosios plukės lapelį ir žaviuosi. Po to 10 minučių kaip pamišusi lakstau po kolegų kabinetus ir kiekvienam atkišu savo naujausią lobį. Nes – ar matot? Ar matot kokius dalykus žmonės kuria lietingais vasaros vakarais?

©DARYA

DARYA – Rankų darbo papuošalai/ 

****

„Tavo labai graži suknelė“ – sakau, nes žmonėms reikia sakyti komplimentus, kai tik yra proga. „Uuu, ir su kišenėm“ – nes kišenės yra daiktas, kuris bet kokį drabužį padaro dukart jaukesniu. Kišenės leidžia susisukti į drabužį kaip į šiltą kokoną. Net kai tai suknelė.

„Pati siuvau“ – atsakai. Ir aš negaliu patikėti. Vaikštau paskui tave parduotuvėje ir nužiūri kiekvieną suknelės liniją. Ir mano galvoje dėliojasi vaizdai kaip iš paprastų audeklų gimsta fantastiškos suknelės. Ir šitai greičiausiai įvertins tik moterys, o vyrai, net tie, kurie įvertins, neprisipažins… Bet matyti, kaip aplink tave gyvenantys žmonės kuria žavinčius drabužius. Magija ir tiek.

„Ar galėsiu ją pasiskolinti?“ – įsistebeiliju savo didelėmis akimis. „Tai aišku“. Suknelę tu man padovanoji („nes tau labiau tinka“) ir aš vėl klejoju koridoriais, jausdamasi graži. Ir kiekvienąkart kam nors pasakius komplimentą, pasakoju, kad tu ją pasiuvai. „Ar jūs įsivaizduojat? Kad žmonės tokius dalykus moka kurti?“

****
Ir kaip keistai skambėtų, jeigu aš tau pasakyčiau, kad mane žavi tavo protas? Kad tavo sudėlioti argumentai diskusijoje mane keri lygiai tiek pat kaip fantastiška suknelė ir jaspio ir rožinio kvarco apyrankė? Nes ir tai yra magija. Tavo galvoje, rodos, verda tokie klodai informacijos, kad norėčiau tiesiog įsisupti tarp tavo minčių ir apžiūrinėti jas kaip kokias retas knygas? Ir jeigu manai, kad kalbu ne apie tave, tai klysti. Žmonės žino dalykus. Vienoje ar kitoje srityje žmonės žino tiek daug, kad mano mažytės smegenėlės ištiesia savo rankas į priekį, bandydamos pasiekti kuo daugiau, bandydamos susiurbti iš tavęs tą žinojimą. Nes jo tiek daug. O tu žongliruoji savo žiniomis kaip savaime suprantamu dalyku, kartais nė nesuvokdamas tos minčių magijos, kuri vyksta priešais mano akis. O mane žavi.

Ir kiekvieną dieną aš iš naujo įsimyliu žmones. Nes jie tiesiog fantastiški.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *