Kolumbija – kaip juodas šokoladas

Brew: Kavos virėjai. Šitą vietą, užslėptą už kino teatro „Lietuva“ griuvėsių atradau dar iki misijos Atrasti kavą. Prisiviliojo jie mane olandiškais vafliais, kepamais sekmadieniais (dabar juos pakeitė belgiški, dar geriau). Jeigu ne tie vafliai, turbūt nebūčiau prisiruošusi ieškoti kavinukės kažkur Pylimo gatvėje. Šiaip ar taip – dėl vaflių aš atėjau, dėl kavos pasilikau. Kavos ir atmosferos. Vieta nedidelė ir tobulai tinka sekmadienio popietei įsikurti kampe su knyga ir puodeliu kavos.

Aš šiaip – tobulas klientas. Siaubingai lojalus ir sunkiai keičiantis rutiną. Jeigu jau jūs man patikot, tai būsiu jums ištikima iki grabo lentos, jeigu tik patys nesugesit. Visi geri dalykai išpopuliarėja. O išpopuliarėję – sugenda. Po kol kas niekas šitos taisyklės neišvengė. Kavos virėjai dar nesugedo. Gal jų dar neatrado, pasislėpusių už tų griuvėsių? Bet atsidarius Modernaus meno centrui vietoj „Lietuvos“, manau, su knyga atrasti kampą sekmadienį taps daug sudėtingiau… Na, bent kurį laiką niekas mano sekmadienio ritualui negresia.

Šiandien aš mandresnė. Vietoj savo standartinės americano ar espresso, renkuosi iš kitų kavos virimo būdų. Ok, chemex – labai gerai, bet gal susilaikykim nuo to pusės litro. Tuomet meniu turim V60 ir aeropress.

Šįkart – aeropress. Toks milžiniškas švirkštas atrodo tas aeropress aparačiukas. Jame iš tikrųjų kava užplikoma panašiai kaip tai daro kiekvienas tradicinis lietuvis ryte savo virtuvėje 😉 apie 70 gramų vidutiniškai sumaltos kavos užpili apie 200 ml vandens standartiniam puodeliui. Kuriam laikui paliekame kavą užplikytą ir tuomet žemyn stumdamas filtrą po truputį „išstumi“ visą kavą į puodelį. Kava lieka švari ir gana stipri. Panašiai kaip chemex, tik intensyvesnio skonio.

Brazilija, Kenija, Etiopija ir Kolumbija – taip taip taip, ką gersim šiandien? Brazilija man patiko, Kenijos kvapas fantastiškas, bet gal rūkgštokas skonis.

„Kolumbija“ – siūlo man barista. Nors Etiopiją taip pat leidžia pauostyti, bet šita bus rūgštesnė, perspėja. Jau supratau – Afrika linkusi į rūgštumą.

Columbia

Hugo Yopez

Plums * rhubarb * dark chocolate

Kavą gaunu stiklinėje lyg kokį brendį. Minty pasižymiu, kad reikės išsiaiškinti, kodėl tie stikliukai Chemex ir kodėl brendžio stiklinė aeropress 😉

Įsitaisau lauke su knyga (šįkart „Marsietis“). Įkvepiu. Ne, ne Kenija. Nėra mano uoslė pati stipriausia, tad silpnesnio kvapo niuansų aš nesugaudau. Bet iš kitos pusės – į gurme statusą niekad netaikiau. Aš paprastas vaikas, mėgstantis kavą 😉

Pirmas gurkšnis. Tikrai intensyvesnė nei chemex. Nusprendžiu, kad norėčiau tą Kolumbiją paragauti espresso formate. Dabar visgi gurkšnis truputį per rūgštus. Gal tiesiog reiktų, kad ji neatšaltų? Tai daug lengviau, kai geri iš esresso puodelio ar chemex stikliuko. 200 ml stiklinė visgi nemažai, tad kava spėja ataušti – kartu suintensyvėja ir ta rūgštelė. Tad gal aeropress ne visai man? Šitą hipotezę dar reikės patikrinti.

Mmm, o tas skonis kuris lieka burnoje po pirmojo gurkšnio… Toks malonus malonus kartumas. Žinot tą jausmą, kai ką nors tokio fantastiškai skanaus suvalgai ar išgeri, kad daugiau nieko nenori vien todėl, kad tas skonis ilgiau išliktų jūsų receptoriuose? Tai taip yra su ta Kolumbija. Ištirpsta burnoje kaip koks juodo kartaus šokolado gabaliukas.

Life is good – nusprendžiu ir įsitaisau valandžiukei su savo knyga ant kelių.

Gero sekmadienio,

Laura

 

2 thoughts on “Kolumbija – kaip juodas šokoladas”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *