Kaip aš atradau Chemex arba linkėjimai Pedro ;)

„Kaip degustuoti kavą?“ – paklausiu aš google. Ir visagalis google, kuris žino beveik tiek pat, kiek mama, man sako, kad  optimaliausiai kavos aromatas atsiskleidžia, ją gaminant vienu iš trijų būdų: Espresso, Americano arba per Chemex. Chemex chemex… [čemeks?] Kaip šitas žodis tariasi?

Chemex – randu užrašytą Huracan cafe meniu. „Kas yra tas chemex?“ – klausiu baristos. Ji ištraukusi man parodo Chemex kolbą ir pasakoja, kad per filtrą lėtai plikoma stambiai sumalta kava. Užtrunka apie 4-7 minutes, kol kava paruošiama, tačiau tai vienas geriausių būdų norint degustuoti kavos skonį ir aromatą.

Mažiausias kiekis, kurį galima užsisakyti – 400 ml. Net nepamąstau, kad tai visai nemažai. Taip pat rimtai nevertinu to fakto, kad lėtai bėgdamas vanduo greičiausiai daug ilgiau kontaktuoja su kavos pupelėmis. Vadinasi – kofeino užteks. Tai aš dar prisiminsiu vakare 😉

„Gerai“ – sakau baristai.

Ji ištraukia keturis pakelius kavos. Ir leidžia pauostyti kiekvieną, trumpai pristatydama. „Brazilija“ – sako duodama trečiąjį pakelį. „Cup of excellence užėmė 7-tą vietą“. Tuo metu dar šito nežinau, bet tas „Cup of excellence“, pasirodo, yra kind of a big deal kavos pasaulyje. „Jaučiasi riešutų skonis, marcipanas…“ – toliau pasakoja ji man. Kvapas man patinka. Pauosčiusi visas keturias, grįžtu prie Brazilijos.

Į Chemex kolbą įstatomas popierinis filtras ir suberiamos ką tik sumaltos Brazilijos pupelės. Iš metalinio arbatinuko įpilama šiek tiek vandens. Luktelim. Dar šiek tiek vandens. Nuo kraštų centro link. Spirale. Dar šiek tiek vandens. Kava lėtai ima varvėti į kolbą. „Jūs prisėskit, mes atnešime“.

Prisėdame lauke. Tu jau geri savo ledinę late. Spėjame apsikeisti pirmaisiais įspūdžiais apie ką tik praėjusias atostogas, kai barista ant stalo pastato tą pačią kolbą su skaidria kava ir du stikliukus. Huh, stikliukai?

Papilstau – tau ir man. „Atrodo, kaip arbata“ – sakai. Ir tikrai. Mums, pripratusiems prie juodos kaip naktis americano ar retais atvejais – espresso, chemex atrodo kaip juoda arbata. Ir net ta nelabai stipriai užplikyta. Prisimenu draugę, kuri kavą geria, užsiplikiusi pusę arbatinio šaukštelio maltos kavos… Jai šitas reikalas turėtų patikti – pamąstau.

Pirmas gurkšnis – skonis lengvas ir švelnus. Mamai niekada tokios neįsiūlyčiau – pamąstau. Visiška espresso priešingybė. Kaip pastaroji, rodos, į du gurkšnius sukoncentruotas mūsų tradicinis kavos puodelis, tai čia, sakytum, mūsų tradicinį kavos puodelį kažkas atskiedė litru vandens. Po pirmo stikliuko (taip, aš tikrai vis dar apie kavą) – nesu tikra, ar man patinka. Po antro – visai nieko, pamanau. Po trečio – imu tyrinėti skonius. Truputį rūgštelės, bet dominuoja toks riešutinis kartumas. Nusprendžiu, kad toks balansas man tinka tobulai. Po ketvirto stikliuko – esu tikra, kad chemex dar užsisakysiu.

Jau grįžusi namo, apie Brazilijos kavą imu skaityti daugiau – „išpuoselėta Pedro Bras ūkininko rankų Sitio Armadilo ūkyje, esančiame viename didžiausių pasaulyje – Sul De Minais kavos regione. Kavamedžiai auga vos 5.5 hektaro ūkyje, apsuptame uolėtų skardžių. Kavos tekstūra – kreminė, užpildanti gomurį šilkine tekstūra. Pajusite melasą, riešutus net – marcipaną.“. Hmm, mintimis Pedrui nusiunčiu linkėjimus. Pedras man patinka 😊

Chemex irgi uždedu pliusą. Gali būti, kad jis man patinka labiau nei espresso…

P.S. likusią vakaro dalį po namus lakstau kaip hyperaktyvi voverė. Einam į parduotuvę pirkti špinatų. Sesė kantriai klauso, kaip aš greitakalbe pilu ant jos informaciją, o aš bandau susilaikyti nuo noro ratais bėgioti aplink ją, ramiai žingsniuojančią. Išvada – vakarui Chemex gali būti šiek tiek per daug kofeino…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *