Aš pirma taip sugalvojau: apie Knygų ministeriją ir chemex

Pažįstat tų gudručių, kurie pirmi viską buvo sugalvoję? Kurie visiems, kas netingi pasakoja, kad jau prieš 10 metų buvo tokią idėją sugalvoję, o va šitie ėmė ir padarė. Ir dabar dar kokį biznį iš to daro. Aš pažįstu. Kartai užuominas matau, apsižiūrėjusi į veidrodį😉

Gal ką nors iš seniausių draugų sugebėčiau atvilkti kaip liudininką, kad jums papasakotų, kad dar mokykloje pasakojau apie savo svajonių kavinukę knygyną. Tokią vietą, kur atėjęs galėtum skaityti knygas ir gerti arbatą. Dabar sakyčiau kavą, bet mokyklos laikais buvau daugiau arbatos gėrėjas (dar nedirbau, matot). Ir universitete dar svajojau apie tokią fantastišką vietą. Lentynos iki viršaus prikrautos naujų ir dėvėtų knygų. Patogios kėdės ar palangės, ant kurių galis susisukti su vieną iš jų ir praleisti sekmadienio popietę. Ir dideli puodeliai arbatos. Nes nekenčiu mažų arbatos puodelių. Arbata turi būti pateikiama taip, kad abiem delnais galėčiau apglėbti puodelį.

Ir tada Vilniuje atsidarė Mint Vinetu. Ir ką jūs manot – fantastiškai veikia. Ir net nekilo mintis pykti, kad pati to neįgyvendinau, niekad net nesvarsčiau pabandyti. Ir aišku – kyla klausimas, kiek stipriai aš noriu būti tokios vietos savininke ir kiek – lankytoja.

Šiek tiek paprastesnis ir modernesnis variantas, bet vis tiek žavus – Knygų ministerija. Jau pavadinimas nuteikia gerai. Iš karto supranti – įstaiga rimta. Keletas staliukų viduje, keletas išorėje, pusė knygyno – naujos knygos, pusė – dėvėtos. Ir nors kaip dėvėtoms knygoms, mano nuomone, kainos per didelės, bet vis tiek negaliu susilaikyti nepasiraususi lentynose. Dievinu dėvėtų knygų knygynus. Toks neapsakomas džiaugsmas kuistis knygų krūvose, o jeigu dar atrandi kokią šimtą metų norėtą įsigyti knygą. Kaip laimėtum loterijoje. Aišku, Paryžiuje, kiek atsimenu, tokios knygos kainuoja 1-2 eurus… Tad Knygų ministerijai dar yra kur tobulėti.

Bet labiausiai mane čia sužavėjo kava. Chemex. Iškart nudžiungu. „O kokių pupelių turite?“

„Kenijos ir Brazilijos“ – atsako barista. Brazilijos kava man patinka, žinau iš patirties Huricane cafe. „O kokia ta Kenijos kava?“

„Viena aromatingiausių Afrikos kavų. Turi rūgštelės“

„Daugiau nei braziliška? Nes man braziliška buvo tobulas variantas. Šiek tiek rūgštelės, bet tik lengvas ataskonis“ ir užsidega liepsnelė baristos akyse. Mes turim kažką bendro. Pasidžiaugiam viena kita ir toliau palyginam kavas. Tikrai rūgštesnė už Brazilijos, bet kai kurie kaip tik ir vertina tą kavos rūgštumą. Taip, šitai girdėjau, bet pati dar neskubu pakeisti nuomonės. Bet į šitą quest‘ą leidausi ne tam, kad saugiai žaisčiau. Gerai, bandom Kenija.

Laisvės alėja. Saulė spigina į akis. Pro šalį vis praeina jaunavedžių poros su fotografais. Karts nuo karto kuliaversčiais nuo paspirtukų ar dviratukų krenta vaikai. Panikos ištiktai mamai atbėgus susivokia – ai, taip, skauda kažką, galiu rėkti dabar.

Pilu kavą į tradicinį stikliuką chemex būdu išgautai kavai. Ir aplinkui pasklinda kavos aromatas. Atsimenat, buvo toks serialas „Moteris, kvepianti kava?“, rodė per Baltijos televiziją. Seniai jau. Tai va. Aš norėčiau būti moteris, kvepianti būtent šita kava. Paragaujam. Taip, šita rūgštesnė, bet rūgštumas jaučiasi su pirmuoju kavos gurkšniu, o vėliau burnoje lieka mielas kavos kartumas. Jeigu mėgstate rūgštesnę kavą, Keniją tikrai rekomenduočiau. Pati gerčiau Braziliją, bet uostyčiau jūsų puodelį.

Atsisveikinam su merginom už baro ir laimingai žingsniuojam toliau Laisvės alėja ieškoti deserto.

„Ir kaip tau tas chemex būdas?“ – paklausiu tavęs, nes žinau, kad būtum ėmusi flat white (trys espresso ir plaktas pienas. Lietuvoje ne taip dažnai randama, bet mėgstantiems stiprų kavos skonį – labai rekomenduotina).

„Skanu visai. Kvapas geresnis nei skonis“ – palinguoju galvą, nes Kenijos atveju – sutinku.

„Dar kartą užsisakytum?“ – klausiu, nes jaučiu, kad man vis labiau ima lipti tas keistas kavos išgavimo būdas.

„Užsisakyčiau“ – atsakai. Tuo momentu, aišku, dar nežinai, kad pusę litro kartu išgėrę chemex visą naktį blūdinėsime, negalėdamos užmigti.

Man tikrai reiktų šitą savo kavos misiją planuoti labiau atsižvelgiant į paros metą…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *