Nauja vieta ir nauja kava. Su kmynais.

Po savaitės lietaus išlenda saulė. O aš kaip milžiniškas katinas (think Garfild) guliu ant pievutės prie Open kitchen‘o ir vos kvėpuoju suvalgius Karvės ir viščiuko BBQ burgerį su jautiena. Penktadienis. Nuo nuovargio (ir galimas dalykas burger‘io) smegenis apniaukia rūkas ir net po truputį ima nutirpinėti visos galūnės. Išsilieju ant pievos. Pasiliksiu čia iki rytojaus.

„Man reikia kavos“ – sakau. Pramerki vieną akį:

„Tau dabar jau reikia mandros kažkokios?“

„Nebūtina…“ – sakau, svarstydama, ar galiu kaip sliekas bandyti nušliaužti iki artimiausio food truck‘o ir į viršų ištiesti 2 eurus, prašydama kavos. Po truputį susirenkam rankas ir kojas ir visgi patraukiam senamiesčio link. Aplinkui zuja žmonės, besiruošdami Kultūros nakčiai, o mes dairomės aplinkui ir renkamės vietą kavai. Rotušės aikštė. Stiklių gatvė. Vilniaus gatvė. Islandijos… Čia nėra lauke vietos, šita nemielai vieta atrodo, čia tiesiog nenoriu…

Pylimo gatvė. „O kaip šita vieta?“ – rodai ranka Pamėnkalnio galerijos link. Elska coffee. Huh, nematyta. „Kiek laiko jūs jau dirbat?“ – klausiu jau vėliau baristos. „Dar tik mėnesį. Šviežiai čia“

Rudi odiniai foteliai, tamsūs stalai. Vieta tiesiog alsuoja kava. Gal galiu čia gyventi?

Už baro stovi du vaikinukai. „Tai kokios turit kavos?“ – klausiu jau nužiūrinėdama verdamos kavos meniu. Aeropress, Chemex‘as ir V60. Neblogai jau.

„Turim kavos su kmynais. Tik šiandien išbandėm.“ Su kmynais😊? Aš pasirašau. Kavą su kmynais jie ruošia iš Etiopijos pupelių ir siūlo ruoštą dviem būdais: dvigubą espresso (taip supratau, kad baristos mėgiamesnę) ir „Cold brew“.

Cold brew aš dar nesu gėrusi. Tai kava, ruošiama kavą užpylus šaltu vandeniu ir palikus kokiai parai „virti“, jeigu galima taip pasakyti. „Cold brew“ nebūna tokia rūgšti ir turi mažiau kofeino, nes kavos pupelės niekada neužpilamos karštu vandeniu. Kavos pupelių skonis šiaip turėtų gautis visai kitoks.

Etiopijos pupelės. Turėtų nešti kažkiek vaisių, uogų rūgštumo kaip ir priklauso tvarkingai Afrikos kavai. Gurkšteliu. Tada gurkšteliu antrąkart. Ir nesuprantu – gal medaus čia įdėta? Geriu kaip saldų kavos gėrimą. Ir kmynai. Kmynai dera fantastiškai. Žiūriu į savo šaltos kavos stiklinę ir galvoju, ką dabar reikės čia atsivesti, kad parodyčiau šitą naują stebuklą savo gyvenime. Pakeliu akis. Tavo late puodelis dar puspilnis. „Ar bus labai keista, jeigu aš išgėrusi šitą dar užsisakyčiau ir tą dvigubą espresso paragauti?“

Nusišypsai. „Užsisakyk. Su tavimi labai smagu, kai tu prisigėrusi kavos“. Gerai, kad žmonėms patinka mano hyperaktyvios voverės režimas. Visgi šįkart susilaikau.

Namuose. Tarškinu kompiuterio klaviatūrą. Katė linksminasi, mėtydama daiktus, nepritvirtintus prie paviršių. Ir mąstau… Rytoj reiks eiti espresso su kmynais.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *